Pasakojimas apie kareivį, kuris suvedžiojo vėjavaikišką mergaitę ir ją paliko. Vėliau jis vedė kitą. Iš šios santuokos gimę vaikai buvo normalūs. Tačiau jo vaikas iš pirmos santuokos, vėjavaikiškas jaunuolis, vedė dorą mergaitę, bet iš motinos paveldėtas vėjavaikiškumas persidavė palikuoniams. Dauguma jų tapo netikę. Pasakojimas iliustruoja blogo elgesio paveldėjimo pavojų šeimoje.

Vienas geros šeimos jaunuolis, būdamas kareiviu, suvedžiojo vėjavaikišką mergaitę, kurią paskui paliko skurde. Po kiek laiko jis vedė kitą. 496 šios santuokos palikuonys, beveik be išimties, buvo normalūs, o iš dalies net labai geri žmonės. Nuodėmės vaikas, laisvo elgesio jaunuolis, vedė vėliau normalią ir dorą mergaitę. Iš motinos paveldėtas vėjavaikiškumas perėjo kitoms kartoms, ir iš 480 palikuonių išėjo 143 vėjavaikiai, 76 normalūs, visi kiti ne visai aiškūs, kurių 8 buvo kandidatai į paleistuvystės namus, 12 alkoholikų, 33 žemos moralės ir 3 nusikaltėliai.