Pasakojimas apie Nikodemą, fariziejų ir žydų vyresnįjį, kuris naktį atėjo pas Jėzų. Jėzus jam aiškino apie atgimimą iš vandens ir Dvasios, t. y. krikštą, kaip būtiną sąlygą įeiti į Dievo karalystę. Nikodemas stebėjosi, kaip tai gali būti. Jėzus paaiškino, kad gimimas iš Dvasios skiriasi nuo gimimo iš kūno. Pasakojimas remiasi Jono evangelijos 3 skyriumi ir pabrėžia krikšto svarbą.

Kartą J. Kristus per Velykas mokė Jeruzalės šventykloje žmones, savo mokslą patvirtindamas stebuklais, todėl daug kas įtikėjo ir tapo Jo mokiniai. Tarp kitų buvo tenai ir vienas žmogus iš fariziejų, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis. Nikodemas atsidėjęs klausėsi dieviškojo Mokytojo kalbų, nes jis jau seniai ieškojo tikrosios tiesos. J. Kristaus stebuklai Nikodemą įtikino, kad tai yra išpranašautasis Mesijas, arba Išganytojas. Naktį jis nuėjo pas Kristų ir Jam kalbėjo: „Rabi (Mokytojau), mes žinome Tave atėjus nuo Dievo, kaip mokytoją, nes niekas nepadarytų stebuklų, kuriuos Tu padarai, jei Dievas nebūtų su juo.“ Jėzus atsakė ir jam tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės.“ Nikodemas Jo paklausė: „Kaip gali žmogus gimti būdamas senas?“ Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.“ Nustebęs Nikodemas klausia Jėzų: „Kaipgi taip gali būti?“ Atsakydamas Jėzus jam tarė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nežinai?“ Ir toliau Išganytojas Nikodemui nurodė, kad dvasios krikštu atgimęs, įtikėjęs į Dievo Sūnų, žmogus pasiekia išganymą (Jn 3, 1–21).