Pasakojama apie Bonos miesto gyventoją, sergantį vėžiu liežuvyje. Prieš operaciją, kuri leistų išsigelbėti, bet paliktų nebyliu, gydytojai leido pasakyti paskutinį svarbų žodį. Ligonis ištarė: „Garbė Jėzui Kristui!“, sujaudindamas visus. Taip pat minima Pal. Viktoro iš St. Viktoro didžiausias troškimas mirties valandą – priimti Švč. Sakramentą, mąstyti apie Išganytojo kančias ir ištarti Jėzaus vardą.

Vokietijos miesto Bonos vienam gyventojui į liežuvį įsimetė vėžio liga. Norint išsigelbėti iš mirties, reikėjo išpjauti liežuvį ir taip, žinoma, likti nebyliu. Prieš pat operaciją gydytojai tarė ligoniui: „Po valandėlės tamsta nebegalėsi kalbėti. Jei turi ką svarbaus pasakyti, sakyk dabar.“ Ligonis valandėlę pagalvojo ir tarė: „Garbė Jėzui Kristui!“ Tie žodžiai sujaudino gydytojus ir prie ligonio buvusius žmones. — Pal. Viktoras iš St. Viktoro sakydavo, kad jo didžiausias troškimas – mirties valandoje pasisotinti Švč. Sakramentu, mąstyti apie Išganytojo kančias ir ištarti Jėzaus vardą.