Benjaminas Franklinas, iš anksto nusprendęs neaukoti statomai bažnyčiai, klausydamasis įžymaus pamokslininko, buvo taip paveiktas pamokslo, kad ne tik aukojo visus su savimi turėtus pinigus, bet ir kiti klausytojai norėjo skolintis, kad galėtų aukoti, pademonstruojant pamokslo galią.

Benjaminas Franklinas, perkūnsargio išradėjas, pasakodavo, kaip jam tekę kartą klausyti įžymaus pamokslininko. Jis jau iš anksto žinojęs, kad pamokslininkas prašysiąs aukų naujai statomai bažnyčiai, ir todėl jau iš anksto nusistatęs nieko jam neduoti: „Tegul pamokslininkas sako, ką nori, aš pinigų neduosiu!“ Tačiau paklausęs valandėlę to pamokslo, ima galvoti: „Gal jau reikės ir duoti kokį varioką!“ Pamokslas ėjo toliau. Štai jau ir sidabras pamokslininkui paskirtas. O pasibaigus pamokslui, Franklinas atidavęs visa, ką tik su savim turėjęs: varį, sidabrą ir auksą. Tą patį davė ir kiti klausytojai. Kiti net norėjo pasiskolinti ir aukoti.