Senatorius sumokėjo už kambarius viešbutyje ir atsisakė kvito, sakydamas, kad Dievas matė. Viešbučio savininkas, prisipažinęs, kad nebetiki į Dievą, išgirdo, jog tokiu atveju kvitas yra būtinas. Tai pabrėžia, kad tikėjimas į Dievą susijęs su pasitikėjimu ir sąžiningumu.

Prancūzų senatorius Remodas (Remaud) iš Pirėnų nuvyko į Paryžių ir išnuomavo ilgesniam laikui dideliame viešbutyje keletą kambarių. Nuomos mokestį (150 frankų mėn.) iš anksto sumokėjo. Gavęs pinigus, viešbučio savininkas paklausė: „Gal reikia pakvitavimo?“ Senatorius atsakė: „Ne! Tai nereikalinga. Dievas matė“. Viešbučio savininkas nusišypsojo ir tarė: „Vadinasi, tamsta dar tiki į Dievą?!“ — „Žinoma? O juk ir tamsta esi tikintis žmogus?“ — „Aš jau seniai nebetikiu į Dievą“, atsakė išdidžiai savininkas. „Jeigu šitaip, tai pakvitavimas būtinai reikalingas“, užbaigė senatorius.