Rašytojas pasakoja apie Makarijų, kuris nužudė keleivį dėl pinigų vaikų akivaizdoje. Vėliau vaikai, sekdami tėvo pavyzdžiu, "žaisdami" vienas kitą nužudė. Senovės rašytojas Aurelijus pasakoja, kad pas tūlą Makarijų apsinakvojo turtingas nepažįstamas keleivis. Pastebėjęs pas atėjusį žmogų daug pinigų, Makarijus savo 2 vaikų akivaizdoje perpjovė jam gerklę ir pasisavino pinigus. Vaikai buvo maži, ir tėvas manė,…
Jaunasis Jonas Bosko, patyręs nelaimę (krisdamas iš medžio) ir praradęs mylimą paukštelį, suprato per daug prisirišęs prie materialių dalykų ir pasiryžo daugiau nebeatiduoti širdies pasaulio mažmožiams. Pal. kun. Don Bosko iš mažens labai norėjo mokytis. Kadangi jis buvo kilęs iš neturtingos šeimynos, tai per vasarą ganydavo, o per žiemą mokėsi. Kartą ganydamas Jonukas įsigeidė išdraskyti…
Danų kareivis, išgelbėjęs sužeistą švedų priešą ir duodamas jam gerti, nepasidavė keršto troškimui po to, kai švedas bandė jį nušauti. Už savo gerumą ir susivaldymą danų kareivis gavo karaliaus apdovanojimą. Danai, sumušę savo kaimynus švedus, mūšio lauke pastatė sargyboje kareivį. Tasai kažin kur gavo butelį vyno. Jau rengėsi po sunkaus mūšio pasistiprinti, kaip užgirdo vieno…
Paryžiaus arkivyskupą, taikiusį revoliucijos dalyvius, nušovė stalius. Šis vėliau praturtėjo Amerikoje, bet grįždamas su turtais buvo užpultas ir užmuštas. Sūnus pripažino, kad tai buvo bausmė už tėvo padarytą nusikaltimą. 1848 m. per Prancūzų revoliuciją, kada Paryžiaus gatvėse ėjo kruvini mūšiai, Paryžiaus arkiv. Denisas išėjo taikinti įnirtusių partijų. Nuėjęs į Bastilijos aikštę, iškėlė savo vyskupišką kryžių…
Per karą prūsų husaras išgelbėjo sunkiai sužeistą austrų karininką. Vėliau, ieškodamas tarnystės, jis atėjo į to paties karininko pilį ir buvo priimtas iš dėkingumo. Per prūsų–austrų karą 1806 m. vienas prūsų husaras mūšio lauke užėjo sunkiai sužeistą austrų karininką. Karininkas iš skausmo prašėsi pribaigiamas. Bet husaras paėmė nelaimingąjį ir nunešė į artimiausią perrišimo punktą. Atsidėkodamas…
Šv. Pranciškus Salezietis leido moteriai eiti į balių su sąlyga, kad ji mąstytų apie Dievo, angelų ir šventųjų akivaizdą, mirties neišvengiamumą ir pragaro kančias už nuodėmes per šokius. Taip pat pateikiamos šv. Efremo ir šv. Ambraziejaus citatos apie šokių nedorumą. Kartą pas šv. Pranciškų Salezietį atėjo viena ponia ir tarė: „Tėve, mano vyras nori, kad…
Apskaičiuota, kad šokant per naktį nueinamas didelis atstumas. Paryžiaus Politechnikume katalikai studentai reikalavo atskirų, doroviškai neprieštaraujančių šokių, ir jų reikalavimas buvo patenkintas. Išskaičiuota, kad šokant valsą reikia padaryti liniją iki 1 km, kadrilį – iki 2 km, polką – iki 800 metrų. Jei šokėjas tešoks pusę laiko, tai nuo 8 val. vak. iki 4 val….
Pasakojama apie žiaurų pagonių elgesį su vergais senovės Romoje, kur jie buvo laikomi daiktais, be teisių, ir galėjo būti žudomi be jokios bausmės. Pagonys su vergais elgdavosi blogiau kaip su gyvuliais. Vergas su žmona ir vaikais buvo visiška savininko nuosavybė. Vergas buvo be jokių teisių. Ponas galėdavo juos bet kada parduoti kitam arba vietoje nužudyti….
Prancūzų profesorius Louis Pasteur eksperimentu įrodė, kad gyvybė atsiranda tik iš esamos gyvybės, sugriaunant materialistų nuomonę apie savaiminį gyvybės atsiradimą. Jenos (Vokietijoje) prof. Hėkelio (Haeckel) ir kt. materialistų nuomonę apie savaiminį gyvybės atsiradimą galutinai sugriovė Paryžiaus (Prancūzijoje) prof. Liudvikas Pasteras (Pasteur) († 1895). Jis paėmė paprasto vandens, įpylė jį į stiklinį indą ir, neapsaugojęs jo…
Indijoje pasakojama apie žemiausią socialinį sluoksnį – parijus, kurie buvo persekiojami, turėjo gyventi atskirai ir negalėjo bendrauti su kitomis kastomis. Indijoje nuo seno vyrauja paprotis skirti žmones luomais, vadinamomis kastomis. Žemiausias luomas – tai parijai, daugiausia belaisviai iš Egipto kolonijų. Parijams griežtai draudžiama bendrauti su kitomis kastomis. Jie turi gyventi toli nuo žmonių, kur miškuose;…