Pasakojimai

Net akis išvertė!

Vienas žydas turtuolis neteko žado, kai jam buvo grąžinti dideli pinigai, kuriuos grąžino nuodėmių išpažinėtojas per vienuolį. Panašus įvykis nutiko Sardinijoje. 1898 m. vieno Paryžiaus turtuolio žydo prieškambaryje ilgai laukė eilės ir vienuolis Kapucinas. Turtuolis su nepasitenkinimu į vienuolį pažiūrėdavo ir vėl užsidarydavo savo kabinete su interesantais. Atėjus eilei, vienuolis įėjo į turtuolio priimamąjį kabinetą…

Žmogaus ramybė — gryna sąžinė

Turtingas valdininkas, visą turtą įgijęs vagiliaudamas iš valstybės kasų, patyrė sąžinės graužimą. Atlikęs išpažintį ir grąžinęs didžiulę pinigų sumą, tapo vargšas, bet atgavo brangiausią – dvasios ramybę. Prieš keliolika metų Amerikoje vienas turtingas valdininkas atėjo pas kunigą išpažinties atlikti. Tas žmogus turėjo susikrovęs jau milijonus dolerių. Beveik visus turtus jis buvo įgijęs vagiliavimu iš viešųjų…

Vietoje pelno — nuostoliai!

Prancūzijoje masonų vyriausybė konfiskavo Bažnyčios turtus tikėdamasi pelno, bet patyrė didžiulių nuostolių. Paaiškėjo, kad turtus pasisavino valdininkai. 1905 m. Prancūzijos masoniškasis ministerių kabinetas (Combes – Delcassé) išleido įstatymą, kuriuo buvo konfiskuoti visi Bažnyčios turtai (bažnyčios, klebonijos, kunigų seminarijos, vienuolynai ir t. t.) ir perimti valdžios žinion. Tautai buvo skelbiama, kad tie konfiskuoti turtai papildysią valstybės…

Nubausta šventvagystė

Graikų karalius Leonas IV, šventvagiškai pasisavinęs bažnyčios vainiką, netrukus susirgo raupsais ir mirė. Graikų karalius Leonas IV (775–780) paėmė iš Konstantinopolio gražiausios bažnyčios auksinį, brangakmeniais papuoštą vainiką, kurį karalius Heraklijus buvo jai dovanojęs, ir tuo šventvagiškai pasisavintu vainiku pats apsivainikavo. Deja, netrukus karalius Leonas susirgo raupsais, kurie neapsakomai išdarkė jo veidą; po sunkios ligos greit…

Laikrodis išdavikas

Kareivis pavogė kariškio auksinį laikrodį. Apklausiamas kareivis keikėsi, kad nieko nežino. Tuo metu jo kišenėje laikrodis pradėjo mušti, taip išduodamas vagį. Vienas aukštas kariškis turėjo gražų auksinį laikrodį. Tai pamatęs paprastas kareivis įsigeidė tą laikrodį pavogti. Po kurio laiko kariškis pasijuto nebeturįs savo laikrodžio – žadintuvo. Įtarė vieną sargybinį. Bet kad geriau sugautų vagį, liepė…

Pelės išdavė

Malūno tarnautojas vogė miltus ir slėpė juos maiše, kurį pragraužė pelės. Kai vagišius nešėsi maišą namo, miltų pėdsakai išdavė jį malūnininkui, ir jis buvo nuteistas. Vieno malūno 17 m. tarnautojas pradėjo nusemti iš maišų miltus. Pavogtus miltus jis nešė ant malūno aukšto ir pylė juos į paslėptą maišą. Maišą su miltais aptiko pelės ir keliose…

Rykštė padėjo

Jaunasis šv. Pranciškus Salezietis, paėmęs darbininko kaspiną, buvo tėvo lengvai nubaustas rykšte. Ši pamoka buvo tokia veiksminga, kad Pranciškus niekada daugiau nieko neimdavo be leidimo. Šv. Pranciškus Salezietis dar vaiku būdamas rado kieme darbininko švarką, o prie jo gražų šilkinį kaspiną. Kaspinas taip patiko berniukui, kad jis ėmė jį ir įsidėjo į savo kišenėlę. Grįžęs…

Raktai nereikalingi

Kanados krikščionys pasižymi nepaprastu sąžiningumu. Krautuvėse paliekami raktai, o keliauninkai, pasiėmę prekes, palieka pinigus, taip rodydami pasitikėjimą ir teisingumą. Kanados krikščionys pasižymi nepaprastu sąžiningumu ir teisingumu. Keliauninkai ir misionieriai štai ką apie juos pasakoja. Kanados didieji plotai išraizgyti gražiais keliais. Kiekvienoje kryžkelėje stovi kolonijinės krautuvės, kur keliauninkai gali visada pasistiprinti. Kai krautuvininkui tenka išeiti į…

Gyvatė paukštelių viliotoja

Pasakojama apie gyvačių rūšį, kuri žvilgsniu privilioja paukštelius ir juos praryja. Tai palyginama su neskaistybe, kuri išplėšia džiaugsmą, apakina ir palieka sąžinės priekaištams. Taip pat pateikiami kiti pavyzdžiai apie pagundos vengimą. Pietų Afrikos keliautojai pasakoja apie vieną gyvačių rūšį, kuri tik vienu pažvelgimu prisiviliojanti paukštelį. Josios žvilgsnis sužadina paukščio širdyje kažkokį nerimavimą. Paukštis pradeda šokinėti…

Įėjo sugedusios, išėjo pasitaisiusios

Šv. Kristoforas, persekiojimo metu įmestas į kalėjimą, savo šventumu paveikė dvi pas jį atsiųstas paleistuves. Jos atsivertė, priėmė krikštą ir tapo Kristaus tarnaitėmis. Šv. Kristoforas su didžiausiu pasisekimu skelbė Sicilijos krašte Kristaus mokslą. Jo klausydavo ištisos žmonių minios, ir daugelis jų priimdavo Kristaus tikėjimą. Sužinojęs apie tai Decijus, liepė suimti Kristoforą, liepė jam liautis skelbus…