Pasakojimai

Išganinga pastaba

Per netikinčių profesorių paskaitas Vienos universitete šv. Hofbaueris drąsiai pareiškė, kad profesoriaus pasakymas nekatalikiškas. Vėliau tas pats profesorius prisipažino, kad ši pastaba buvo jam išganinga ir padėjo pasitaisyti. Kada šv. Hofbaueris mokėsi Vienos universitete, juozefinistiškos valdžios paskirti teologijos profesoriai bemaž visi buvo ateistiškų pažiūrų (Austrijos karalius Juozapas II norėjo išauklėti aklai sau paklusnių kunigų). Per…

Klebonas ir parapijiečiai

Klebonas, atsiprašantiems parapijiečiams už apkalbėjimą, pasakė, kad lengviau surinkti išbarstytas plunksnas nei atšaukti jų paskleistas apkalbas. Taip pamokyti parapijiečiai pasižadėjo nebekalbėti apie dvasios vadus. Pas vieną kleboną atėjo parapijiečiai atsiprašyti už apkalbėjimą. Klebonas jiems taręs: „Ar galima surinkti maišą plunksnų, paleistų į vėją nuo bažnyčios stogo? O vis dėlto lengviau surinkti tas plunksnas, negu atšaukti…

Plunksnos vėje

Šv. Pilypas Neris, mokydamas moterį atsikratyti apkalbų, liepė jai išbarstyti gaidžio plunksnas po miestą, o paskui jas surinkti. Kai moteris pasakė, kad tai neįmanoma, šventasis paaiškino, kad apkalbos žodžiai taip pat nesurenkamai išsisklaido. Kartą pas šv. Pilypą Nerį atėjo viena romietė, labai palinkusi į apkalbą, ir prašė patarimo, kaip tos ydos nusikratyti. Šventasis tarė: „Eik…

Nesantis yra čia

Paryžiaus poetas Viktoras Hugo per pokylius palikdavo tuščią vietą su užrašu "Nesantis yra čia", primindamas svečiams, kad negalima apkalbėti tų, kurie nėra kartu. Paryžiaus poetas Viktoras Hugo († 1885) kiekvieną kartą, pasikvietęs į svečius draugus ir pažįstamus, prie stalo palikdavo vieną tuščią sėdynę su užrašu: „Nesantis yra čia.“ Svečiai ilgai nedasiprotėjo, ką tas užrašas reiškia….

Pats išsidavė

Eudoksijus, krikščionis, persirengęs vaikščiojo tarp jo ieškančių kareivių. Paklaustas, kur galėtų būti grafas Eudoksijus, jis pakvietė kareivius pas save ir vėliau pasisakė esąs ieškomasis. Nepaisant to, kad kareiviai siūlė jį palikti, jis pats prisipažino seniūnui. Eudoksijus gyveno apie antrąją pusę trečiojo šimtmečio, viešpataujant žiauriam krikščionių persekiotojui ciesoriui Diokletianui. Eudoksijus buvo garsus Melitinos pilietis, kuris priėmė…

Garbės žodis

Medžiotojas ir briedis, negalėdami prasilenkti ant siauro tilto, sutarė, kad medžiotojas atsiguls, o briedis jį peržengs. Medžiotojas sulaužė garbės žodį ir nužudė briedį. Vienas medžiotojas, skaitome gražioje legendoje, sutikęs viduryje siauro liepto, ties pačia upės giluma, briedį. Prasilenkti jokiu būdu nebuvę galima. Sutarę, kad medžiotojas atsiguls, o briedis jį peržengs. Bet kaip tik briedis per…

Tiesus vyskupas

Persekiojamiems klausiant vyskupo Antimo, kur jis slapstosi, šis atsakė, kad parodys rytoj. Rytojaus dieną jis pasisakė esąs tas, kurio ieškoma, ir geriau pasirinko tiesą ir mirtį nei netiesą ir gyvybę. Pas vyskupą Antimą ateina persekiotojai ir klausia, ar jis nežinąs, kur slapstąsis vyskupas Antimas? „O taip,“ atsako vyskupas. „Bet jau vakaras. Pernakvokite, pasilsėkite pas mane….

Du draugu po kelerių metų

Berniukas Karolis, norėdamas išvengti bausmės, melagingai apkaltino draugą Antaną. Po daugelio metų Karolis sutiko Antaną, kuris dėl melo patyrė daug sunkumų. Karolis atsiprašė, bet sveikatos jam nebegrąžino. Vienas turtingas pirklys savo mažajam sūnui Karoliui į draugus paėmė neturtingą, bet dorą berniuką Antaną. Kartą abiem berniukams bežaidžiant, sviedinys pataikė į langą ir jo stiklus subirino tiesiai…

Šv. Atanazo skundėja

Per arijonų persekiojimą, paleistuvė pasisiūlė melagingai liudyti prieš šv. Atanazą, kad jis su ja paleistuvavo. Teisme ji nepažino Atanazo ir buvo išvaryta. Aleksandrijos vysk. šv. Atanazas († 371) drąsiai gynė Bažnyčios mokslą apie Kristaus dievystę, kurią neigė klaidatikiai arionai. Arionai visokiais būdais jį persekiojo ir ieškojo progos prikibti, kad galėtų jį pasmerkti ir pašalinti iš…

Atanazas netoli

Šv. Atanazas, persekiojamas priešų, sėdėjo laivelyje. Priešams paklausus, ar Atanazas netoli, jis atsakė: "Netoli, čia pat", taip suklaidindamas juos ir išsigelbėdamas. Kristus sako: „Būkite tat gudrūs, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip karveliai“, o meluoti niekada neleidžiama, bet galima nesakyti tiesos, jei tai sukeltų sunkumų. Kartą šv. Atanazas, persekiojamas priešų, nebegalėdamas kitaip iš jų išsisukti, sėdo…