Godus viešbučio savininkas, norėdamas apiplėšti svečią, naktį nužudė žmogų jo kambaryje, manydamas, kad tai svečias. Pasirodė, kad nužudytasis buvo jo paties sūnus. Tai iliustruoja godumo ir nuodėmės pasekmes. Piet. Vengrijoje didelės pūgos metu vienas keliauninkas užsuko pernakvoti į apleistą ir suirusį viešbutį. Viešbučio savininkas, padėdamas sunešti jam čemodanus, pastebėjo, kad tuose čemodanuose buvo daug aukso….
Aleksandras Didysis, didelis pasaulio valdovas, aplankė filosofą Diogeną, gyvenusį statinėje ir niekinusį turtus. Aleksandrui pasiūlius viską, ko tik trokšta, Diogenas paprašė tik neužstoti saulės. Tai iliustruoja Diogeno išmintį ir materialinių turtų nereikšmingumą. Sykį Aleksandras Makedonietis užėjo keistos išvaizdos žmogaus buveinę. Tai buvo paprasta talpi statinė. Joje gyveno žmogus, tiek pasaulio turtus paniekinęs, kiek Aleksandras tų…
Smirnoje mirė 80 metų viengungis milijonierius, kuris gyveno skurdžiai, nors turėjo didžiulį turtą. Tai pabrėžia godumo ir vienatvės tragediją. Smirnoj gyveno vienas 80 metų senis. Jis buvo nevedęs ir neturėjo draugų. Į jo namą niekuomet niekas svetimas neužeidavo. Jis išsižadėjo visų savo giminių. Tarnų pas jį nebuvo. Pro langus tiesiai į gatvę jis išmesdavo iš…
Napoleonas I, bėgdamas iš Rusijos, išpylė auksą, kuris sustabdė kareivius ir juos pražudė. Tai parodo aukso galią ir godumo pavojų. Kiti pavyzdžiai iliustruoja godumo absurdiškumą ir pražūtingumą. Kada Napoleonas I 1812 m. bėgo iš Rusijos, jis vežėsi kartu 11 milijonų aukso frankų. Bet prie Vilniaus maršalas Ney įsakė vieną vežimą aukso išpilti gatvėje. Daugelis kareivių,…
Turtų apakintas žmogus teigė negalįs rūpintis amžinais dalykais, kurių nemato. Klebonas, parodydamas auksinę monetą, kuria uždengė žodį „Dievas“, iliustravo, kaip auksas gali aptemdyti dvasinį regėjimą. Vienas žmogus labai pamėgo žemiškas gėrybes. Nebesirūpindamas dvasios reikalais, pamažu visai atsitraukė nuo Dievo. Klebonas pradėjo kalbėti, kad reikia neužmiršti ir amžinųjų dalykų. Aukso apakintas žmogus tarė: „Aš negaliu rūpintis…
Negrai gaudo beždžiones, suviliodami jas ryžiais maišelyje su siaura anga – beždžionė negali ištraukti pilnos rankos ir lieka įkalinta, nes nenori paleisti grobio. Tai palyginama su aistromis, kurios, kaip godumas, pavergia žmogų. Negrai gaudo beždžiones labai gudriai. Prie medžio jie tvirtai pririša odinį maišelį, kuriame ėsti įdėta ryžių, mėgstamiausio beždžionių ėdesio. Maišelio skylė yra tik…
Rusų ūkininkas, norėdamas kuo daugiau žemės, bėgo aplink lauką nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo. Jo godumas pražudė jį – jis mirė nuo išsekimo. Tai pamoka apie godumo pasekmes. Pagal rusų legendą, Rusijoje gyveno pasiturintis ūkininkas, kuriam viskas gerai sekėsi. Vieną dieną jis užgirdo, kad derlingame baškirų krašte galima pigiai pirkti didelį žemės plotą. Jis ėmė…
Popiežiaus karūnavimo metu Romoje vyksta apeiga, kurios metu deginami linai, simbolizuojantys, kad taip, kaip dūmai, nyksta pasaulio garbė. Tai priminimas apie puikybės laikinumą. Kai Romoje vainikuojamas naujai išrinktas popiežius, Šv. Petro bažnyčioje būna didžiausios iškilmės. Tada Bažnyčia parodo visa, kuo ji tik gali pagerbti savo viršininką, Kristaus vietininką žemėje. Susirenka visi Romos hierarchai, vartojami brangiausi…
Konstantinopolio patriarchas šv. Jonas Auksaburnis, matydamas karalienės Eudoksijos sukeltą papiktinimą, pasmerkė jos elgesį pamoksluose. Karalienė, įžeista dėl statulos pastatymo ir jaunimo šokių prie jos, nusiuntė šv. Joną į tremtį, kur jis ir mirė. Pabaigoje IV šmt. Konstantinopolio vyskupas patriarchas buvo šv. Jonas, dėl savo gražios iškalbos vadinamas Auksaburniu. Būdamas šventas, jis negalėjo nutylėti visų tų…
Karalius Dovydas nusidėjo, suskaitydamas savo valdinius iš tuščios garbės. Nors nuodėmė nebuvo sunki, Dievas pasiuntė pranašą Gadą pranešti apie bausmę. Dovydas pasirinko trijų dienų marą, kuris pražudė tūkstančius žmonių. Karalius Dovydas užsimanė suskaityti savo valdinius. Nors patarėjai jį nuo to atkalbinėjo, bet jis vis dėlto paliepė įvykdyti šią savo užgaidą. Tuo jis nusidėjo, nes darė…