Tėvas, grįžęs girtas namo, pamatė vaikus besimeldžiančius ir buvo taip sujaudintas, kad atsiprašė žmonos ir pasižadėjo nebegirtuokliauti. Vaikų malda paveikė tėvą. Vienos šeimos tėvas ėmė nepaprastai girtuokliauti. Grįžęs nuo darbo pavakarieniaudavo ir išeidavo pas kaimynus, tokius pat girtuoklius, negrįždamas namo ligi dvyliktos, pirmos valandos nakties. Vieną vakarą, ilgai tėvui negrįžtant, motina susodino vaikučius prie stalo…
Pasakojimas apie vyrą ir tris jo draugus: turtus, gimines/draugus ir gerus darbus. Mirties valandą jį apleido turtai, giminės ir draugai palydėjo tik iki kapinių, o geri darbai lydėjo iki Dievo teismo ir užtarė. Tai pabrėžia gerų darbų vertę amžinybėje. Vienas žmogus turėjo tris draugus. Vieną jų jis labai mylėjo, antrąjį irgi mylėjo, bet ne taip,…
Romos senatas ginčijosi, ar sugriauti Kartaginą. Katonas pasisakė už sugriovimą, o Scipionas teigė, kad be priešo romėnai tinginiaus. Katono nuomonė nugalėjo, Kartagina buvo sugriauta, ir po to prasidėjo Romos nykimas. Trečiojo Pūnų karo metu Romos senate buvo karštai ginčijamasi: sugriauti paėmus Kartaginą, ar palikti sveiką? Katonas (Cato) įtikinėjo, kad reikia sugriauti. Scipionas Nazika (Scipio Nasica)…
Kunigaikštis parodė, kaip prijaukintas lokys, godus medaus, nudegino nasrus valgydamas karštą medų, bet vis tiek nesiliovė. Tai palyginama su nusidėjėliu, kuriam tamsybių kunigaikštis duoda nuodėmių, kurios iš pradžių saldžios, bet vėliau atneša kančią. Vienoje senovės kronikoje skaitome apie tokį kunigaikštį, kuris savo pilyje laikėsi prijaukintą lokį. Kartą tas kunigaikštis sumanęs parodyti savo pilies gyventojams ir…
Kartaginos karžygys Hanibalas, nugalėjęs romėnus, užuot pasinaudojęs pergale, ėmė linksmai gyventi su kariais. Kai romėnai surinko naujas pajėgas ir užpuolė kartaginiečius, Hanibalas suprato savo klaidą – kai galėjo, nenorėjo, o dabar, kai nori, nebegali. Hanibalas, didysis Kartaginos karžygys, daug kartų nugalėjo Romos kariuomenę. 216 m. pr. Kr. jis visiškai sunaikino Romos kariuomenę prie Kanų. Tikėdamasis,…
Ponas liepė girtuokliaujančiam šėrikui vėl girdyti arklius, nors šie jau buvo pagirdyti. Arkliai negėrė, o ponas paaiškino, kad gyvuliai, kartą atsigėrę, daugiau nebegeria, ir girtuoklis turėtų sekti jų pavyzdžiu. Pas poną tarnavo mėgstąs įsigerti šėrikas. Vieną dieną, kada šėrikas vedėsi namo pagirdytus arklius, ponas, sutikęs jį prie tvarto, tarė: „Vesk arklius dar kartą girdyti.“ Šėrikas…
Žmogelis matavo smuklės duris, negalėdamas pro jas įeiti, nors jo namai ir daiktai pro jas pralindo. Jis manė, kad durys užburtos, bet tai iliustruoja, kaip nuodėmė ir ydos gali neleisti grįžti į dorą gyvenimą. Buvęs šitoks tariamasis atsitikimas. Sykį prie vienos smuklės priėjo visas sunykęs, nuskuręs žmogelis su matu rankoje ir pradėjo matuoti jos duris….
Dailininkas Leonardas da Vinčis nutapė šv. Jono veidą pagal skaistų jaunuolį, o Judo – pagal bjaurų elgetą. Vėliau paaiškėjo, kad elgeta buvo tas pats jaunuolis, kurį nedoras gyvenimas taip pakeitė. Tai parodo nuodėmės pražūtingumą. Garsusis italų piešėjas Leonardas da Vinčis († 1519) piešė Paskutinę Vakarienę. Jam prisireikė gražaus šv. Jono ir bjauraus Judo veidų. Eina…
Aleksandras Didysis, nors nugalėjo daug tautų, neįstengė nugalėti savo aistrų. Girtas jis nudūrė savo draugą Kleitą, o vėliau dėl to gailėjosi, bet negalėjo atitaisyti klaidos. Aleksandras Didysis, Makedonijos karalius, nugalėjęs daug tautų ir pavergęs daug valstybių, negalėjo tačiau nugalėti savęs ir savo aistros. Kartą jisai sėdėjo su savo bičiuliu Kleitu, kuris vienoje kovoje išgelbėjo jo…
Filosofas Kratesas, tapytojo Nikomacho sumuštas, nekeršijo, bet sakydavo, kad tai Nikomacho darbas, pabrėždamas jo nesusivaldymą. Tai iliustruoja aistrų valdymą. Tapytojas Nikomachas taip sudrožė kartą filosofui Kratesui per ausį, jog šio net veidas sutino. Ar jam Kratesas atkeršijo? Visai ne! Kai jo paklausdavo, kas pasidarė veidui, Kratė atsakydavo: „Tai Nikomacho darbas.“ Ir visas miestas galėjo matyti,…