Žmogus, išmanantis pažinti žmonių polinkius iš veido, pasakė, kad Sokratas linkęs daryti daug nedorybių. Sokratas tai patvirtino, bet pridūrė, kad visą gyvenimą mokėsi dorovės ir išminties. Tai parodo, kad prigimtinius polinkius galima nugalėti. Kartą esant Sokratui su savo mokiniais, atėjęs kažkoks žmogus ir pasisakęs mokąs pažinti iš galvos ir iš veido, kokių įgimtų palinkimų kas…
Misionierius, paklaustas apie nemalonumą būti tarp madingai apsirengusių (pusnuogių) ponių, atsakė, kad yra pripratęs, nes vienuolika metų gyveno Afrikoje tarp laukinių genčių, kurios beveik visai nenešioja rūbų. Vienas misionierius buvo pakviestas pas aukštą poną; atvykęs rado ten daug svečių ir viešnių; viešnios buvo pasipuošusios pagal madas – pusplikės. Viena iš ponių, norėdama paerzinti misionierių, tarė:…
Karalius Saliamonas išsprendė ginčą tarp dviejų moterų dėl kūdikio, pasiūlęs perkirsti jį pusiau. Tikroji motina atsisakė, o netikroji sutiko, taip parodydama, kad nemyli vaiko. Žydų žemėje karaliaus Saliamono laikais gyveno viename bute dvi moteriškės. Abi turėjo po kūdikį, maždaug to paties amžiaus. Sykį viena jųdviejų pasiguldė kūdikį naktį su savim į lovą ir nugulė. Kad…
Lenkų didvyris Kosciuška pasižymėjo meile vargšams. Net jo arklys buvo pratęs sustoti prie elgetų. Prancūzų karalius Liudvikas XVI šalčių metu pasirūpino, kad vargšai galėtų pasišildyti, už ką buvo pagerbtas paminklu. Išgarsėjęs lenkų [didvyris] Kosciuška pasižymėjo didele vargšų meile. Kartą šis taurusis vyras panoro nusiųsti pažįstamam seneliui klebonui butelį gero vyno. Pasišaukia jis patikimą jaunikaitį ir…
Ponas, neturėdamas pinigų, negalėjo duoti išmaldos elgetai, bet draugiškai su juo pakalbėjo. Elgeta teigė, kad ponas savo draugiškumu padarė jam daugiau, nei pinigais, nes parodė savo gerumą ir dalelę savo širdies. Kartą vienoje Londono gatvėje sėdėjo elgeta ir rinkė sau išmaldą. Vienas ponas prašomas jo sušelpti ėmė ieškoti savo kišenėse pinigų, bet nieko nerado. Matyt,…
Legenda pasakoja, kaip vienuolis Martynas, sutikęs raupsuotą elgetą, nusinešė jį į vienuolyną. Ten elgeta pavirto Jėzumi, kuris palaimino vienuolį, sakydamas, kadangi jis nebijojo jo žemėje, Jėzus nebijos jo danguje. Šv. Grigaliaus Didžiojo raštuose randame gražią legendą, kaip vienuolis Martynas susitikęs kelyje labai nuvargusį ir alpstantį raupsuotą elgetą ir, suvyniojęs jį savo apsiaustu, nusinešęs į vienuolyną….
Atsivertęs Evagrijus paaukojo visus savo turtus vargšams, prašydamas vyskupo raštelio, patvirtinančio, kad kitame gyvenime gaus šimteriopai. Po mirties jis pasirodė vyskupui, liudydamas, kad Dievas atlygino už jo gerus darbus. Naujai atsivertęs iš pagonių Evagrijus kartą išgirdo kunigą sakantį, kad bus šimteriopai atlyginta kiekvienam, kuris Dievo vardu ką duos pavargėliui. Tai išgirdęs Evagrijus atneša savo vyskupui…
Napoleonas I, neturėdamas pinigų sumokėti kavinėje, buvo sušelptas tarnautojo. Vėliau Napoleonas apdovanojo tarnautoją didžiule suma pinigų. Kartą Napoleonas I apsivilko paprastais drabužiais ir užėjo su palydovu į vieną Paryžiaus kavinę. Išgėrę kavos, norėjo atsilyginti, bet nei vienas, nei antras neturėjo su savimi pinigų. Šeimininkė nepasitikėjo jų pasižadėjimu netrukus atnešti reikalaujamus 14 frankų. Tada priėjo kavinės…
Mergaitė, besirengianti Pirmajai Komunijai, paaukojo savo vardadienio dovaną, skirtą knygoms, vargšai moteriai, kuriai trūko pinigų nuomai. Vienoje pradžios mokykloje buvo rengiamas ketvirtasis skyrius prie Pirmosios Komunijos. Tikybos mokytojas vaikučius paragino ta proga kokį gerą darbą padaryti. Viena maža mergytė, kuri labai mėgdavo knygas skaityti, buvo gavusi savo vardadienio proga ar 10 litų, kad už juos…
Brazilijos imperatorius, norėdamas pastatyti prieglaudą, pasiūlė titulus už dideles aukas. Prieglaudoje buvo užrašas „Žmonių tuštybė žmonių skurdui“, pabrėžiantis, kad aukos dažnai daromos iš tuštybės, o ne iš meilės artimui. Brazilijos imperatorius Don Pedro labai gailėjo vargšų ir elgetų. Brazilijos sostinėje Rio de Žaneire jis norėjo pastatyti tokią prieglaudą, kur galima būtų priglausti visus vargšus. Tuo…