Senovės filosofo mokiniai, paklausti, kas geriausia, minėjo gerą akį, draugą, kaimyną. Eleazaras atsakė – gera širdis, nes ji apima visas kitas gerąsias savybes. „Kas geriausia turėti?“ paklausė vienas senovės filosofas savo mokinius. Vienas atsakė: „Nėra nieko geresnio už gerą akį.“ (Tai reiškia laisvą būdą). „Geras draugas yra geriausias daiktas pasaulyje,“ tarė antras. Trečias paminėjo gerą…
Jaunikaitis, besididžiuojantis savo gražiu veidu, paprašė dėdės dailininko jį nupiešti. Dailininkas, norėdamas pamokyti, nutapė griaučius su jaunuolio veidu, primindamas, kad kūno grožis laikinas. Vienas jaunikaitis labai didžiuodavosi savo gražiu veidu. Jis turėjo dėdę garsų dailininką ir vis trokšdavo, kad dėdė jį nupaišytų. „Gerai! Bet turėsi ilgai man pozuoti,“ tarė dailininkas jaunikaičiui. Ilgą laiką jaunikaitis uoliai…
Karalius Liudvikas XVI mokė savo vaikus nuolankumo, parodydamas jiems metrikų knygą, kurioje šalia jų buvo amatininko sūnaus vardas. Jis pabrėžė, kad Dievo akyse visi lygūs, ir svarbiausia yra dorybė, o ne kilmė ar statusas. Prancūzų karalius Liudvikas XVI savo vaikus mokė būti paprastais, nuolankiais. Kartą jis liepė atnešti metrikų knygą, kurioje buvo surašyti jo vaikų…
Moteris nusiuntė dukterį pas atsiskyrėlį parnešti žemuogių po sniegu. Duktė atsisakė, kai atsiskyrėlis liepė nušluoti sniegą paukšteliams. Podukra, uoliai valydama sniegą paukšteliams, netikėtai rado žemuogių. Tai rodo, kad darant gera kitiems, patiriama Dievo malonė. Skaitome senoje pasakoje, buk viena moteriškė užgirdusi, kad vienas atsiskyrėlis miške turįs po sniegu žemuogių. Ji liepusi vyresniajai dukteriai eiti į…
Šv. Augustinas, pal. Arso klebonas, šv. Antanas ir karalius Liudvikas XI pabrėžė nusižeminimo svarbą, teigdami, kad tai visų dorybių pagrindas ir apsauga nuo puikybės bei paniekos. Kartą paklausta šv. Augustiną, kuri dorybė yra aukščiausia? „Nusižeminimas,“ atsakė šventasis. „O antroji?“ — „Nusižeminimas!“ — „Ir trečioji?“ — „Nusižeminimas,“ kartojo vis šv. Augustinas. — Pal. Arso klebonas prie…
Filosofas Diogenas, gyvenęs statinėje, siekė parodyti turtų paniekinimą, bet per Platono puotą, tyčia mindydamas brangius patiesalus, parodė puikybę. Platonas teisingai pastebėjo, kad tai didesnė puikybė nei patiesalų tiesimas. Dar prieš Kristų Graikijoje gyveno du išminčiai: Diogenas ir Platonas. Diogenas begalvodamas aiškiai buvo supratęs, jog ne turtai, bet dorybės didina žmogaus vertę. Norėdamas kitus pamokyti, kad…
Atsiskyrėlis Eulogijus ilgus metus kantriai slaugė luošą, vėliau murmėjantį ir keikiantį elgetą. Šv. Antanas jį padrąsino, teigdamas, kad meilė viską nugali ir kad kantrumas ištirpdo širdies ledus. Elgeta atsivertė. Šv. Antano gyvenimo aprašymuose yra minimas atsiskyrėlis Eulogijus Aleksandrietis. Eulogijus sutikęs kartą pakelėje badu mirštantį ir apleistą luošą žmogelį. Varguolio išvaizda didžiai sujaudintas, gailestingasis atsiskyrėlis paėmė…
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė mokėsi praktikuoti meilę artimui ir kantrybę per kasdienius sunkumus, tokius kaip triukšminga sesuo per apmąstymus ar aptaškymas nešvariu vandeniu. Ji aukojo savo kančias Dievui, paversdama nemalonumus dvasiniais turtais. „Praktikuoti artimo meilę ne visuomet būdavo saldu,“ sako šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė. „Ilgą laiką per apmąstymus teko sėdėti šalia neramios seseros, kuri čia…
Karalius Fridrikas, radęs savo miegančio tarno kišenėje laišką nuo motinos, atiduodančios jam algos dalį, įdėjo tarniui pinigų ir palaimino jo motiną. Tai parodo karaliaus gerumą ir tarno sąžiningumą. Vieną dieną Frydrichas, Prūsijos karalius, parkeliavęs namo paspaudė skambutį. Niekam neatsiliepus, jis atidarė duris, ir štai, įėjęs į kambarį, pamatė kėdėje miegantį savo tarną. Priėjęs artyn norėjo…
Šv. Anastazas, kuriam pavogė Šventąjį Raštą, neparodė pykčio, kai pirkėjas jį parodė. Vagis, sužinojęs apie šventojo atlaidumą, gailėjosi, grąžino knygą ir prašė atleidimo. Šv. Anastazas turėjo gražų Šv. Raštą, kurį iš šventojo pavogė geras jo pažįstamas ir nunešė vienam miestiečiui parduoti. Šisai nelabai norėjo pirkti, bet vis dėlto liepė Šv. Raštą palikti, kol jis sužinos…