Pasakojimas iš žiaurių katalikų persekiojimo laikų Anglijoje, karaliaus Henriko VIII viešpatavimo metu. Turtingas katalikas, nubaustas 500 auksinių bauda už dalyvavimą Mišiose, atnešė pinigus su atmuštu kryžiumi. Teisėjui stebintis, jis paaiškino, kad Mišios yra tokios didelės vertės, jog reikia už jas atlyginti gražiausiais pinigais, o kryžius pinige ir ant Altoriaus primena Kristaus meilę. Taip pat minima, kad pal. Berchmansas anksti keldavosi ir eidavo į bažnyčią išklausyti 3–4 Mišių prieš mokyklą. Pasakojimas pabrėžia Mišių aukos vertę, ištikimybę tikėjimui persekiojant ir pamaldumo pavyzdį.

Anglijoje nuo karaliaus Henriko VIII ilgą laiką siautė žiaurus katalikų persekiojimas. Kas drįsdavo dalyvauti katalikų tikybinėse apeigose, būdavo baudžiamas kalėjimu, pinigine bauda ir net mirtimi. Kartą buvo susekta, kad turtingas katalikas dalyvavo šv. Mišių aukoje, ir jam buvo priteista sumokėti 500 auksinių baudos. Nuteistasis atnešė teisėjui gražius portugalų auksinius pinigus, kuriuose buvo atmuštas kryžius. Teisėjas nustebęs paklausė, kaip jam esą negaila tokių gražių pinigų. Maldingasis katalikas atsakė: „Aš sunkiai nusidėčiau, jei aš nesistengčiau gražiausiais pinigais atsilyginti už tokią didelę malonę, šv. Mišių auką. Tik pažiūrėkite, koks giminingumas tarp kryžiaus, piniguose atmušto, ir Altoriaus Sakramento! Jie abu yra gražiausias paminklas didžiausios Išganytojo meilės.“ — Pal. Berchmansas, dar tik 7 metų berniukas būdamas, kas rytą anksti keldavosi, sukalbėdavo poterius ir eidavo klausyti šv. Mišių. Tik išklausęs 3–4 šv. Mišias, maldingasis Berchmansiukas eidavo mokyklon.