Pasirinkimai turi pasekmes.

Lengvatikis Jurgutis vieną rytą pamatė pro langą kaimyno sode daugybę puikiausių obuolių gulint ant žemės. Akies mirksniu išbėga jis iš namų, šmukšt pro tvoros skylę — įlenda į sodą ir prisikrauna pilnas kelnių ir švarko kišenes obuolių.

Tik staiga pro sodo vartelius įeina kaimynas su rimbu. Jurgutis bėga, kiek tik gali, prie tvoros ir nori greičiau išlįsti. Bet kokia nelaimė! Prikimštos kišenės neleidžia jam pro ankštą skylę išlįsti. O kaip jis išsigando, kai jį pagavo! Kokia jam, apsivogusiam, buvo gėda stovėti prieš kaimyną!

Turėjo vargšas pavogtuosius obuolius grąžinti, o kaimynas, rimbu tvodamas kaltininko užpakalį, kalbėjo: „Paminėsi tu man, kaip reikia svetimas turtas vogti!“