Pasakojimas apie dievobaimingą motiną, kuri su dukra nuėjo pas vienuoles. Mergaitė, pamačiusi kepant ostijas, pabučiavo vieną, sakydama, kad kai Dievulis į ją įeis, Jis ras jos pabučiavimą ir džiaugsis. Pasakojimas iliustruoja vaikų nekaltumą ir tikėjimą Jėzaus buvimu Ostijoje.

Vienos dievobaimingos motinos nusivedė savo septynerių metų dukrelę į vienuolių namus. Čia mergytė pamatė kepant ostijas. Atsargiai vieną ostiją paėmusi ji pabučiavo ir vėl padėjo. Motina pamačiusi dukrelę sudraudė ir paklausė, kam ji taip dariusi: „Matai, mamyte, kai Dievulis į tą ostiją įeis, jis jau ras mano pabučiavimą ir džiaugsis.“ Ir motina ir seserys susigraudinusios apsiašarojo.