Vyskupas Belarminas, pamatęs kunigaikščių rūmuose nuogus paveikslus, paprašė aukos vargšams, neturintiems kuo apsirengti. Kunigaikštis sutiko aukoti, o vyskupas parodė į paveikslus, ir šie buvo paslėpti.

Kartą vysk. Belarminas lankėsi pas vienus kunigaikščius. Laukiamojoje salėje jis pastebėjo daug nuogų, piktinančių paveikslų. Nors vyskupas dėl tų paveikslų buvo giliai susijaudinęs, bet kunigaikščiui nieko apie tai neprasitarė. Tik atsisveikindamas tarė: „Aš prašyčiau Jūsų Šviesybės nors mažos aukos tiems vargšams, kurie neturi kuo apsirengti.“ Kada kunigaikštis tam tikslui pažadėjo mielai aukoti, vysk. Belarminas jam parodė nuogų paveikslus. Kunigaikštis tuojau įsakė tuos paveikslus paslėpti.