Šv. Klemensas Hofbaueris aplankė mirštantį ligonį, 22 metus nebuvusį išpažinties, kurio niekas negalėjo prikalbėti priimti sakramentus. Šventasis, matydamas jo užsispyrimą, pareiškė norįs pamatyti, kaip miršta "pasmerktasis". Šie žodžiai paveikė ligonį, jis atliko išpažintį, priėmė sakramentus ir ramiai mirė.

Vienos apaštalas šv. Klemensas Hofbaueris kartą buvo pašauktas pas ligonį, kurs jau 22 m. nebebuvęs išpažinties. Tą užkietėjusį ligonį lankė daugelis kunigų, bet niekas neįstengė jo prikalbėti, kad prieš mirtį atliktų krikščioniškas pareigas. Įėjęs pas ligonį, šventasis kunigas jam tarė: „Kas nori toli keliauti, turi pasiimti kelionpinigių. Tamsta rengies keliauti į amžinybę. Priimk tad šv. sakramentus. Būk išmintingas keleivis!“ Bet ligonis nusigręžė ir tarė: „Palik tamsta mane ramybėje!“ Šv. Klemensas pasiliko ligonio kambaryje ir tyliai kalbėjo jo intencija rožančių. Kada nieko nebepadėjo visos pastangos atversti užsispyrėlį, šventasis tarė: „Ne, aš neisiu iš čia, nes tamstos gyvenimo galas čia pat. Aš jau esu numarinęs daug laimingai mirštančių, o dabar noriu matyti, kaip mirs pasmerktasis.“ Tie žodžiai ligonį paveikė. Jis atsiprašė šventąjį kunigą ir atlikė išpažintį. Priėmęs paskutinius sakramentus, ligonis ramiai mirė.