Iš Prieno miesto, užpulto priešų, gyventojai bėgo nešini brangenybėmis, o filosofas Bijantas nešėsi tik apsiaustą ir sandalus. Kai jo draugui atėmė turtus, Bijantas paaiškino, kad jo turtas – mokslo ir dorybių meilė, kurio niekas negali pagrobti.

Senovės galvotojo Bijanto gimtinį miestą Prieną (Maž. Azijoje) užpuolė priešai ir po ilgo apsupimo jį paėmė. Gyventojai susigriebė savo brangenybes ir didžiausiame sumišime bėgo iš miesto. Tik Bijantas ėjo ramus ir linksmas, nešdamasis apsiaustą ir sandalus. Kelyje susitiko draugą, velkantį didžiausią naštą brangenybių… „O Bijantai! Tu buvai turtingesnis už mane, o dabar esi visiškas vargšas.“ Kalbėjo stebėdamasis ir gailėdamasis draugas. Tuo metu užpuolė jį iš kažkur atsiradę priešų kareiviai ir atėmė iš jo visas brangenybes. Tada Bijantas juokdamasis tarė: „Daryk, kaip aš padariau: aš nieko nekroviau, kas galėtų dingti, aš rinkiau tik tai, ko negali nei vagys pavogti, nei Prieno priešai pagrobti.“ — „Ar tu dar turi su savimi kokių brangenybių?“ — „Taip, aš turiu su savimi už auksą brangesnį turtą.“ — „Ar negalėtumei ir man bent truputį jo duoti?“ — „Tu gali jį visą gauti – nuo to aš nė kiek nesuskursiu. Tai yra mokslo ir dorybių meilė!“