Pasakojimas apie kardinolą Meningą, kuris, nors ir išauklėtas protestantų tikėjime ir užėmęs aukštą vietą bažnyčioje, atvykęs į Romą ir pamatęs Švč. Sakramentą katalikų bažnyčioje, pajuto netikėtą neramumą ir patraukimą į Katalikų Bažnyčią. Jis nenurimo, kol perėjo į katalikų tikėjimą. Pasakojimas iliustruoja Dievo malonės veikimą.

Kardinolas Meningas († 1892) buvo išauklėtas protestantų tikėjime. Išėjęs protestantų teologijos mokslus, gavo aukštą bažnytinę vietą. Kartą jis nuvažiavo į Romą ir lankė žymiausias vietas. Jam nė į galvą neatėjo mintis, kad jo tikėjimas netikras ir kad jis pereis į katalikų tikėjimą. Vieną rytą Meningas įėjo į Šv. Liudviko bažnyčią, kur buvo įstatytas Švč. Sakramentas. Iš abiejų monstrancijos pusių mirgėjo žvakės. Prie altoriaus tekniūpsojo vienas kunigas ir keliolika tikinčiųjų. Iš pradžių Meningo niekas nesudomino. Tik po valandėlės jis pajuto kažkokį neramumą, kažkokį patraukimą prie Katalikų Bažnyčios. Ir tol nenurimo, kol priėmė katalikų tikėjimą.