Turtingas fabrikantas, pamatęs skurdžią šeimą, padėjo jai, pabrėždamas vaikams, kad jie nėra geresni už kitus, o tik laimingesni, ir turi padėti vargstantiems. Filosofas Kleantas sakė, kad turtingiausias tas, kas mažiausiai geidžia. Aleksandras Didysis verkė sužinojęs, kad dar yra neužkariautų žemių, parodydamas gobšumą.

Vienas turtingas fabrikantas, pasižymėjęs širdies gerumu, kartą po pietų ėjo su savo vaikais į čiuožyklą. Gatvėje jie pamatė berniuką su dideliu krepšiu. Berniukas ėjo gatve ir rinko į krepšį anglių gabalėlius. „Vaikeli, ar tau nešalta į pirštelius?“ paklausė gerasis fabrikantas. „Bet mano motinai ir broliukams sesutėms namie dar šalčiau,“ atsakė berniukas. Fabrikantas tuojau sužinojo, kur berniukas gyvena, ir nuėjo su vaikais aplankyti jo namiškių. Pamatęs tikrai didelį skurdą, fabrikantas sušelpė neturtingą našlę, o paskui parūpino jos šeimai nuolatinę pašalpą iš Šv. Vincento Pauliečio draugijos. „Tėve, šitie žmonės visai mums nelygūs,“ tarė išėję į gatvę fabrikanto vaikai. „Vaikeliai, mes nė kiek už juos negeresni, tik mums geriau sekasi gyventi,“ atsakė tėvas. „Todėl mes turime dėkoti už viską Dievui ir iš Jo meilės padėti vargstantiems žmonėms.“ — Graikų galvotojas Kleantas, gyvenęs Atėnuose prieš 300 m. pr. Kristų, kartą buvo paklaustas, kas turtingiausias pasaulyje. „Tas turtingiausias pasaulyje, kas mažiausia geidžia“, atsakė Kleantas. — Kada Makedonijos karalius Aleksandras Didysis sužinojo, kad, be jo užkariautų plačiausių žemės plotų, yra dar daugiau kraštų, jis nuliūdo, susigraužė ir pradėjo verkti. Gobšumo pavyzdys!