Filosofas Diogenas, gyvenęs statinėje, siekė parodyti turtų paniekinimą, bet per Platono puotą, tyčia mindydamas brangius patiesalus, parodė puikybę. Platonas teisingai pastebėjo, kad tai didesnė puikybė nei patiesalų tiesimas.

Dar prieš Kristų Graikijoje gyveno du išminčiai: Diogenas ir Platonas. Diogenas begalvodamas aiškiai buvo supratęs, jog ne turtai, bet dorybės didina žmogaus vertę. Norėdamas kitus pamokyti, kad nepasiduotų turtų godumui, jis gyveno statinėje. Karalius Aleksandras Makedonietis pagailėjęs jo žadėjo jam viską, ko tiktai jis prašys. Diogenas vieno teprašė: „Neužstok man saulės!“ tarė jis. Šis iš pažiūros tobulas žmogus tikrojo nuolankumo neturėjo, kas matyti iš šitokio jo elgesio. Kartą Platonas ruošė puotą savo draugams. Tarp pakviestųjų buvo ir Diogenas. Norėdamas svečius pagerbti, Platonas kaip beįmanydamas papuošė kambarius, patiesė brangiausius patiesalus. Diogenas tyčiomis atėjo purvinomis kojomis ir ėmė trypti tuos gražius patiesalus. „Ką darai?“ klausia jo Platonas. „Platono puikybę trypiu!“ atsakė jis. Tada Platonas teisingai pastebėjo, kad Diogenas purvinomis kojomis mindžiodamas patiesalus bus parodęs daugiau puikybės, kaip jis juos patiesdamas.