Ištremtas Napoleonas I tapo maldingas ir kalbėjo apie Dievą. Generolui Bertrandui abejojant Dievo buvimu, nes Jo niekas nematė, Napoleonas atsakė, kad lygiai taip nematoma ir jo paties dvasia, apie kurią sprendžiama iš jo darbų. Jis pabrėžė, kad Dievo dvasia dar akivaizdesnė Jo begaliniuose kūriniuose.

Napoleonas I, ištremtas į šv. Elenos salą, pasidarė maldingas; jis mielai kalbėdavo apie Dievą ir dieviškus dalykus. Bet su Napoleonu drauge buvęs ten generolas Bertrandas tų dalykų nemėgdavo. Kartą jis paklausė Napoleoną: „Kas yra Dievas? Juk jo nėra niekas matęs!“ Napoleonas atsakė: „Bet jūs nesate matę ir mano dvasios. Tačiau dėl mano žygių jūs sakydavote: jis yra didelis dvasios žmogus! But ką reiškia mano menkučiai darbai Aukščiausiojo kūrybos akivaizdoje? Ką reiškia blizgančių ginklų žvangėjimas milžiniškųjų žvaigždžių sukimosi akivaizdoje? Jeigu jūs iš menkų žmogaus darbų sprendžiate apie to žmogaus dvasią, kaipgi galite nematyti Dievo dvasios Jo begaliniuose kūriniuose?“