Pasakojimas apie poetą Klemensą Brentaną, kurį motina kas vakarą laimindavo kryžiaus ženklu su šventintu vandeniu. Vėliau, pasidavęs blogiems įpročiams, jis neteko tikėjimo. Vieną naktį jam pasirodė motina, daranti kryžiaus ženklą, ir jis prisiminė nekaltą jaunystę, po to pasitaisė. Pasakojimas iliustruoja motinos maldos ir kryžiaus ženklo galią apsaugoti nuo blogio ir sugrąžinti į tikėjimą.

Įžymus vokiečių poetas Klemensas Brentanas buvo išauklėtas labai doros motinos. Kiekvieną vakarą motina paguldydavo sūnelį ir pašlakstydavo jį šventintu vandeniu, padarydama kaktoje kryžiaus ženklą. Taip ji elgdavosi ir sūnui suaugus. Vėliau, susidėjęs su blogais draugais, Brentanas pasidavė savo aistroms, ėmė palaidai gyventi ir pagaliau visai neteko tikėjimo. Kartą jis grįžo naktį namo iš linksmos kompanijos ir tuojau atsigulė. Staiga jam pasirodė, kad jo geroji motina vėl šlaksto jį šventintu vandeniu ir daro ant jo kryžiaus ženklą. Čia jis gyvai prisiminė savo nekaltą jaunystę. Visą naktį nebegalėjo užmigti. Nuo to laiko Brentanas pasitaisė ir pasidarė vėl doru ir tikinčiu.