Po Velykų vienas berniukas nustebino savo buvusį draugą, kuris atsivertė ir atsisakė blogo gyvenimo. Draugas paaiškino, kad jis pasikeitė, nes prisikėlė iš nuodėmių purvo per Velykas, simbolizuojant atsinaujinimą Kristuje.

Vienas bernaitis susitiko po Velykų savo draugą, su kuo prieš Velykas ir dar seniau buvo labai negražiai gyvenęs. Kai jo draugas šaltai praėjo pro šalį ir nebesidavė viliojamas į bloga, bernaitis nustebęs klausė: „Ką? Ar tu manęs nebepažįsti?… Aš esu tas pats…“ Buvęs bernaičio draugas atsakė: „Gal tu tebesi tas pats, bet aš jau nebe tas pats.“ Mat to jaunikaičio, po ilgo blogo gyvenimo, atsiversta ir atsikelta iš nuodėmių purvyno. Jo dalyvauta visose J. Kristaus atsikėlimo šventės – Velykų iškilmėse ir nutarta nusikratyti senojo, nuodėmingojo žmogaus papročių. — „Atsinaujinkite savo išmanymo dvasia ir apsivilkite nauju žmogumi, kurs sutvertas pagal Dievą teisybėje ir tiesos šventume“ (Ef 4, 23–24).