Šv. Julijona, turtingų Afrikos gyventojų dukra, pasižymėjo maldingumu. Plėšikai ją pagrobė ir pardavė į vergiją. Nepaisant prikalbinėjimų, ji išliko skaisti. Po 29 metų, keliaudama su šeimininku, ji atsidūrė Korsikos saloje per pagonių iškilmes. Atsisakius dalyvauti ir garbinti dievaičius, ji buvo smarkiai plakama ir kankinama. Ji mirė ant kryžiaus 550 m. gegužės 22 d.

Šv. Julijonos tėvai buvo turtingi Afrikos gyventojai. Pavyzdingai išauklėta, Julija pasižymėjo nepaprastu maldingumu. Tėvai džiaugėsi savo geruoju vaiku. Deja, ne ilgai tas jų džiaugsmas tęsėsi. Plėšikai užpuolė jų namus, viską išnešė, o kartu ir Juliją išsivedė ir pardavė į vergiją Viduržemio jūros pirkliams. Julija buvo nepaprastai graži mergaitė, užtat pasigrožėjo ja turtingas Sirijos pirklys Euzebijus ir brangiai už ją užmokėjo. Julija jokio prikalbinėjimo neklausė ir jokios prievartos nebijojo ir, sunkiai vergaudama, išsilaikė skaisti ir nekalta. Po 29 metų Euzebijus iškeliavo su savo prekėmis į Prancūziją ir pasiėmė drauge ištikimąją Juliją saugoti jo turtų. Keliaudami sustojo Korsikos saloje, kur tuo laiku buvo didelės pagonių iškilmės. Euzebijus nuėjo vienas ir pranešė salos vyresniajam, kad turįs labai gražią mergaitę; tik esą gaila, kad ji krikščionė ir nesutinkanti dalyvauti šiose iškilmėse. Pagonių vyresnysis nugirdė Euzebijų, liepė varu atvesti Juliją ir vertė ją nusilenkti prieš dievaičius. Julijai atsisakius tai daryti, pirma ją smarkiai nuplakė, o paskui atidavė budeliams, kurie žvėriškai kankino vargšę mergaitę. Sužvėrėję budeliai nudraskė Julijos gražius plaukus, nuogą plakė aštriausiomis rykštėmis, pagaliau prikalė prie kryžiaus, ant kurio ji ir mirė 550 m. gegužės mėn. 22 dieną.