Pasakojimas apie šv. Joną Nepomuką, karalienės Joanos nuodėmklausį, kurį jos vyras karalius Vaclovas vertė išduoti išpažinties paslaptį. Nepaisant pažadų ir grasinimų, šventasis atsisakė tai padaryti. Jis meldė Švč. Mergelei Marijai stiprybės. Galiausiai karalius liepė jį nužudyti. Šv. Jonas mirė kankinio mirtimi, bet neišdavė paslapties. Pasakojimas pabrėžia išpažinties paslapties šventumą ir ištikimybę Dievui.

Šv. Joną Nepomuką karalienė Joana pasirinko savo nuodėmklausiu. Jos vyras Vaclovas buvo pradėjęs manyti, buk moteris esanti jam neištikima. Norėdamas tiesą sužinoti, karalius reikalavo iš šventojo, kad pasakytų jam karalienės nuodėmes, kurias toji per išpažintį išpažindavo. Šv. Jonas atsikalbinėjo, kad jokiu būdu negali to padaryti. Karalius žadėjo jį paaukštinti, by tik pasakytų karalienės nuodėmes. Šv. Jonas nesutiko. Tuokart karalius kerštais ir visokiais kankinimais bandė priversti šv. Joną pasakyti karalienės nuodėmes, bet ir tai nieko nepadėjo. Šv. Jonas jokiu būdu nesutiko pasakyti to, ką girdėjo per išpažintį. Nuvykęs pas stebuklingąjį Šv. Panelės paveikslą, paaukojo Šv. Marijai savo gyvybę ir prašė išmelsti iš Dievo malonę, kad tvirtai galėtų iškentėti visas kančias, kurios jo laukia. Pasistiprinęs dvasia, grįžo pavakarėje į miestą. Karalius pamatė jį ir liepė vėl atvesti pas save. Vėl vertė šventąjį pasakyti karalienės nuodėmes ir grasino nužudysiąs jį, jeigu nepasakytų. Nepabūgo šventasis kunigas. Karalius, negalėdamas priversti jo sulaužyti išpažinties paslapties, liepė tą pačią naktį numesti nuo tilto į Vltavos upę ir nuskandinti. Atsitiko tai 1393 metais. Visi pradėjo nekęsti karaliaus. Jis turėjo mesti sostą, net visai išeiti iš savo šalies. O šventąjį iki šiol garbina visas pasaulis.