Išmintinga motyvacija paskatina mergaites išmokti darbo ir tapti darbščiomis.

Viename kaime mergos nemokėjo mezginių megzti, ir daugelis neturėjo nei pirštinių, nei aujų. Susitarė tėvai griežtai sakyti savo dukterims eiti pas panelę mokytoją mezgimo išmokti. Bet nelabai kas iš to išėjo. Vienoms darbas nesisekė, kitos, visaip prasimesdamos, vengė mokyklos. Iš dvidešimties mergaičių vos viena teišmoko dailiai megzti.

Mokyklos vedėjas buvo išmintingas ir malonus žmogus; jis ir mano sau vienas: „Reikia padaryti taip, kad visos jos mielu noru megztų“.. Padarė iš vytelių ir spalvoto popieriaus labai gražią pintinę mezginiams dėti ir padovanojo ją pirmajai mezgėjai. Kai pamatė tai kitos mergaitės, ir jos panorėjo tokios pat pintinėlės.

Bet vedėjas sako: „Kai išmoksite megzti, gausite ir pintinę, o dabar ji jums nereikalinga“. Mergaitės ėmė mokytis labai uoliai, ir po kiek laiko galėjai matyti pulkelius merginų su mezginių pintinėlėmis rankose bevaikščiojant po kaimą, ar šiaip kur susėdus, ir stropiai bemezgant. Ir primezgė puikiausių mezginių ne tik savo namiškiams, bet ir giminėms, lengvai uždirbdamos daug pinigų tomis valandomis, kurias pirmiau dykos praleisdavo.