Pasakojimas apie 12 metų ligonę Kinijoje, kuri, išgirdusi vienuolių, kad Jėzus gyvena altoriuje, nuėjo į bažnyčią ir ten išbuvo visą dieną, tikėdamasi, kad Jėzus su ja prakalbins. Ji pamiršo net apie maistą. Pasakojimas iliustruoja gilų vaikų tikėjimą Jėzaus buvimu Eucharistijoje.

Netoli Petrogrado buvo katalikų vaikų našlaičių prieglauda ir katalikų bažnyčia. Įsigalėjus Rusijoje bolševikams, prieglauda buvo uždaryta, vaikų globėjos ir kunigai išvaikyti. Prieglaudą ir bažnyčią nutarta paversti mokykla. Kadangi bažnyčia buvo užrakinta, reikėjo ją išlaužti. Apie tai buvo tariamasi viešbutyje. Trys berniukai nugirdo tą raudonarmiečių kalbą. Naktį jie įlindo pro langą į bažnyčią ir atsisėdo prie didžiojo altoriaus. Įsiveržę į bažnyčią, bolševikai nustebo, pamatę prie altoriaus tris berniukus. Kada raudonarmiečiai norėjo berniukus išmesti iš bažnyčios, jie atsakė: „Mes saugojame čia Jėzų!“ Sužvėrėję raudonarmiečiai mažuosius Jėzaus sargus ten pat nužudė.