Misionierius Tėvas Heglinas stengėsi paruošti mirštantį musulmoną krikštui, bet šis sunkiai priėmė Jėzaus dievystę. Po karštų misionieriaus maldų, musulmonas netikėtai patikėjo ir buvo pakrikštytas.

Jėzuitas tėvas Heglinas ilgai darbavosi Indijoje, Bombėjaus mieste, kaip misionierius. Nuliekamu laiku jis lankydavo ligoninėje gulinčius ligonius. Vieną dieną atgabena į ligoninę elgetą mahometoną, kurį jau baigė kankinti džiova. Pamatęs tėvą Hegliną, vargšas ligonis sušuko: „Aš myliu krikščionis, aš myliu Jėzų ir Mariją!“ Aišku buvo, kad jis jau buvo girdėjęs apie krikščionių tikėjimą. Tėvas Heglinas tuojau ėmėsi darbo prirengti ligonį mahometoną krikštui. Pirmiausia pradėjo aiškinti Švč. Trejybės paslaptį. Kai tik jis pasakė, kad V. Jėzus yra tikras Dievo Sūnus, elgeta pakraipė galvą ir griežtai atrėžė: „Ne! Jėzus, tiesa, yra pasaulio gelbėtojas, bet ne Dievo Sūnus. Juk Dievas negali turėti Sūnaus.“ Nuliūdo misionierius, išgirdęs tokius žodžius. Atsidėjęs jis pradėjo įrodinėti mahometonui V. Jėzaus dievybę. Bet viskas buvo veltui. Daugiau kaip 20 sykių atlankė tėvas Heglinas ligonį ir stengėsi jo sieloje sužadinti tikėjimą. Ypač karštai ėmė melstis, kasdien po kelis kartus prašydamas ligoniui V. Dievo malonės. Misionieriaus maldos nenuėjo niekais. Vieną dieną ligonis, be jokių prikalbinėjimų bei įrodinėjimų, pareiškė tvirtai tikįs, kad V. Jėzus yra tikras Dievas, antrasis Švč. Trejybės Asmuo. Tuojau jis buvo pakrikštytas ir netrukus gražiai mirė.