Pasakojama apie medžiotoją, paklydusį miške. Jį išgelbėjo sena senutė, kurią nešdamas ant pečių, jis pamatė miško kraštą. Tai simbolizuoja, kad pasauliniuose moksluose pasiklydęs žmogus turi Evangeliją kaip kelrodį į tiesą.

Rusų rašytojo ir filosofo V. Solovjovo veikale „Progreso paslaptyje“ skaitome: Vienas medžiotojas išėjo į gerai jam žinomą girią medžioti. Per visą dieną vargęs, nieko nenušovė, tik baisiai nuvargo ir išalko. Jau ryžosi eiti namo. Nors giria buvo jam žinoma, bet niekaip negali išeiti iš tos girios. Pagaliau pavargęs atsisėdo ant kelmelio ir užsnūdo. Pabudęs pamatė prieš save seną susikūprinusią senutę. Kai medžiotojas paprašė išvesti jį iš tos baisios girios, senutė atsakė: „Kaip aš tave išvesiu, kad pati negaliu paeiti. Jei nori, pasiimk mane ant pečių ir nešk – aš tau kelią nurodysiu“. Kaip nustebo medžiotojas, pajutęs, kad juo tolyn neša, juo našta darosi lengvesnė. Po kokios dešimties žingsnių jis pamatė kraštą. — Dažniausiai žmogus paklysta pasauliniuose moksluose ir nepastebi, kad šalia jo yra sena senutėlė Evangelija, kuri kiekvienam nurodo kelią į tikrąją šviesą.