Pasakojimas apie mažą mergaitę Kinijoje, kuri labai norėjo priimti Pirmąją Komuniją, bet misionierė vienuolė sakė, kad ji per jauna, nes dar turi pieninius dantis. Mergaitė, norėdama įrodyti, kad jau nebe per maža, išsimušė tris pieninius dantis ir parodė juos vienuolėms. Sugraudinta jos uolumu, misionierė leido jai priimti Komuniją. Pasakojimas iliustruoja vaikų gudrumą ir didelį troškimą priimti Eucharistiją.

Kinijos vienuolė misionierė moko vaikus katekizmo – kalba apie Pirmąją Komuniją. Viena maža nenuorama kelia rankutę ir nori kažko paklausti, bet štai kaip tyčia suskamba skambalėlis, pamoka užsibaigė; ji nori kažko klausti, o kita pamoka bus tik poryt. Per pertrauką ji klausia savo draugės, septynerių metų mergaitės, dviem metais vyresnės už ją: „Sakyk, – tu jau didelė ir daugiau išmanai, – ar man leis priimti Pirmąją Komuniją? Aš labai norėčiau, o katekizmą jau visą moku.“ Ši atsiliepė: „Kalbi, kaip maža. Ar negirdėjai, kad ir mokytoja sakė, jog tavo dar menkas protelis. Dar juk vakar ji sakė, kad kas tebeturi pieninius dantukus, tas Komunijai dar per jaunas. O tu juk visus pieninius dantukus tebeturi…“ — „O jei bent vienas dantukas man būtų jau iškritęs, ar aš galėčiau eiti Pirmosios Komunijos kartu su kitomis?“ — „Žinai, kad galėtum, nes jau būtų ženklas, jog turi septynerius metus.“ Po pusės valandos trys mažosios gudruolės dantukai buvo jau ne burnoje, bet saujoje. Jos akutės spindi iš džiaugsmo, su skarele dar retkarčiais šluostosi iš dantenų tebesisunkiantį kraują. Per kiemą ėjo vienuolė. Mergytė pribėgo prie jos ir prisiglaudė prie šono, nedrįsdama kažko prašyti. Pamačiusi, kad mergytei trūksta trijų dantukų, paklausė: „Nagi, ką pasidarei, mažyte, kas tau išmušė dantukus?“ Mergytė jau drąsiai atsakė: „Noriu eiti Pirmosios Komunijos. Turėdama visus pieninius dantukus, dar būčiau negalėjusi Jėzaus priimti, o dabar jau galiu…“ Geroji vienuolė apsikabino mažytę ir nežinojo ką sakyti. Apie tą įvykį pranešė misionieriui, ir tas leido mažytei Komunijos eiti.