Turtingas ir narsus Karolis de Foucauld siekė pasaulio garbės. Maža mergaitė jam priminė, kad daug didesnė garbė yra tarnauti Dievui ir rūpintis sielų išganymu. Šie žodžiai paskatino Karolį tapti misionieriumi Afrikoje.

Nesenai Afrikoje mirė vienuolis misionierius T. Karolis de Foucauld. Buvo jis turtingos ir aukštos kilmės. Jaunose dienose tarnavo kariuomenėje ir pasižymėjo narsumu. Paskui jis mokėsi kalbą ir atliko Afrikoje daug kelionių, darydamas įvairius tyrinėjimus. Ką buvo pastebėjęs ir patyręs, aprašė keliose knygose, kurias visi labai gyrė. Jam vis rūpėjo dar kuo ypatingesniu pasižymėti ir dar labiau išgarsėti. Bet kartą jo mintis netikėtai pasuko į kitą pusę maža, tik ką priėjusi prie šv. Komunijos mergaitė. „Dėde“, tarė mergaitė, kai jis vieną dieną pasakojo savo kelionių nuotykius, „daug daugiau būtum turėjęs garbės ir užmokesčio už savo sunkias keliones, jei jas būtum atlikęs Dievo garbei ir sielų išganymui.“ Tie mergaitės žodžiai giliai įsmigo į Karolio širdį. Jie nedavė jam ramumo. Jis stojo į vienuolyną ir prašė vyresniuosius pasiųsti jį į tokį Afrikos kraštą, kur žmonės dar nieko nebuvo girdėję apie V. Jėzaus mokslą. Vyresnieji išklausė jo prašymo, ir jis trisdešimt metų darbavosi tarp pagonių ir daugelį jų pakrikštijo.