Per Prancūzijos revoliuciją, kalėjime laukdamas mirties, giliai tikintis grafas atidėjo savo egzekuciją, norėdamas surasti pamestą Marijos medalikėlį. Dėl šio atidėjimo jam pasisekė išgyventi kalėjime kilusį gaisrą ir pabėgti, taip medalikėliui išgelbėjus jo gyvybę.

Per didžiąją Prancūzijos revoliuciją žiaurusis Robespierre'as kasdien šimtais žudė nekalčiausius žmones. Viename kalėjime sėdėjo giliai tikintis grafas. Iš to kalėjimo kasdien išvesdavo po keliasdešimt nužudytų. Vieną dieną perskaitė ir grafo pavardę. Eidamas iš savo celės, grafas pastebėjo, kad ant jo kaklo nebėra Marijos medalikėlio. „Valandėlę palaukite,“ tarė jis kalėjimo sargams, „aš negaliu eiti į mirties vietą be Marijos medalikėlio, kurį aš nuo mažų dienų nešiojau ant kaklo.“ Pradėjus grafui ieškoti šiauduose medalikėlio, sargai šypsodamiesi tarė: „Gerai, lik sau čia ir susirask savo medalikėlį. Rytojaus dieną galėsi mirti jau su savo medalikėliu.“ Netrukus grafas susirado savo medalikėlį. Rytą šaukė naują kalinių partiją, bet grafo pavardės jau nebeminėjo. Taip buvo ir trečią rytą. Paskui kalėjime kilo gaisras. Kalėjimo durys buvo išlaužtos, kaliniai paleisti ir į kitą vietą varomi. Tuo metu grafui pasisekė pabėgti.