Pagonis darbininkas, ponui išėjus, siūlė krikščioniui nedirbti. Krikščionis atsakė, kad jo Viešpats (Dievas) visada jį mato iš dangaus. Tai iliustruoja tikinčio žmogaus sąžiningumą ir atsakomybės jausmą Dievo akivaizdoje.

Pas vieną poną darbavosi du darbininku: krikščionis ir pagonis. Ponui prasišalinus, pagonis tarė krikščioniui: „Gerai, kad ponas prasišalino. Dabar galima nedirbti“. Krikščionis jam atsakė: „Mano Viešpats nėra prasišalinęs. Jis žiūri į mane iš dangaus“. — Š. Amerikos darbdaviai, priimdami naują darbininką, visada klausdavo, kokioje mokykloje jis mokęsis: tikybinėje ar betikybinėje? — Kartą pas didįjį prancūzų bedievį Volterą svečiavosi jo bendraminčiai D’Alembert ir Diderot. Šiems pradėjus prie stalo piktžodžiauti, Volteras tarė: „Aš prašau jus, nekalbėkite taip prie tarnų, nes, prisiklausę bedieviškų kalbų, kitą naktį jie gali ir mane ir jus nužudyti.“ Volteras yra parašęs, kad jis, būdamas didelis ponas, netikinčių tarnų nelaikytų.