„Maniau, kad tu būsi vienuolė.“
Pasakojimas apie jaunavedžius Paryžiuje. Jaunasis nutraukė sužadėtuves, pamatęs, kad jaunoji ilgai trunka išpažintyje, manydamas, kad ji didelė nusidėjėlė. Laikraščiui aprašius šį įvykį, turtingas pirklys, sužavėtas merginos sąžiningumo, rado ją ir vedė. Pasakojimas pabrėžia sąžiningumo ir gilios išpažinties vertę.
Paryžiuje du jaunavedžiai prieš jungtuves ėjo išpažinties. Jaunasis buvo katalikas šaltakraujis ir, viens du, ir atliko išpažintį. Jaunoji buvo gili katalikė ir norėjo gerai ir sąžiningai atlikti viso gyvenimo išpažintį. Pamatęs, kad jaunoji taip ilgai klūpo prie klausyklos, jaunasis tarė: „Mergaitės, kuri pusvalandį išpažintį atlieka, aš neimsiu sau už žmoną; ji turi būti didelė nusidėjėlė.“ Tarp jų jungtuvės suiro. Apie tai parašė Paryžiaus laikraščiai. Paskaitęs apie tą įvykį vienas turtingas pirklys, tarė: „Mergaitė, kuri taip sąžiningai rengiasi didžiam gyvenimo žingsniui, turi būti gera gyvenimo draugė, – aš turiu ją surasti ir vesti.“
—
Numeris: 880
Tema: Vyras ir moteris, Jungtuvės, Moterystė, Šeima, Užsakai
Pavadinimas: „Maniau, kad tu būsi vienuolė.“
Santrauka: Pasakojimas apie mergaitę, kuri kasdien eidavo į bažnyčią ir karštai melsdavosi. Kai per pamokslą paskelbė jos užsakus, viena moteris nustebo, manydama, kad ji rengiasi į vienuoles. Mergaitė atsakė, kad meldėsi taip daug, nes rengiasi išeiti už vyro. Pasakojimas pabrėžia maldos svarbą ir pasirengimą santuokai.
Pasakojimas: Viena mergaitė kasdien eidavo į bažnyčią ir karštai melsdavosi. Po kurio laiko sekmadienį per pamokslą paskelbė jos užsakus. Viena moteriškė, kuri matė mergaitę kasdien bažnyčioje, tarė: „Aš maniau, kad tu rengiesi į vienuoles. Kaip čia dabar atsitiko?“ — „Aš dėl to ir meldžiausi taip daug, kad rengiausi išeiti už vyro,“ atsakė išmintingoji mergaitė.
