Šv. Bernardas regėjime matė angelus, užrašinėjančius besimeldžiančių žmonių maldas. Maldos buvo rašomos skirtingai: aukso, sidabro, juodu rašalu arba vandeniu, priklausomai nuo maldos dėmesingumo, supratimo ar išsiblaškymo. Tai pabrėžia maldos kokybės svarbą.

Šv. Bernardo gyvenimo aprašyme skaitome, kad jis vienoje bažnyčioje, pilnoje besimeldžiančių žmonių, matęs tokį regėjimą. Šalia besimeldžiančių žmonių stovėję angelai ir kažką rašę į dideles knygas. Vieni rašę aukso raidėmis, kiti sidabro, treti juodomis rašalo raidėmis, o ketvirti paprastu vandeniu, taip kad šių pastarųjų rašto nebuvę galima išskaityti. Šventajam tuojau buvę paaiškinta, kad aukso raidėmis buvo rašomos tų maldos, kurie meldėsi su dideliu dėmesiu ir Dievo meile. Sidabro raidėmis buvę užrašinėjamos tų maldos, kurie meldėsi, gilindamies į žodžių prasmę, nežadindami savyje karštos Dievo meilės. Juodo rašalo raidėmis angelai užrašinėję maldas, kalbamas be gilinimos į jų prasmę. Pagaliau vandeniu buvę užrašinėjamos tų maldos, kurie melsdamies mintimis lakiojo ne danguje, but žemėje.