Arabas musulmonas, keliaudamas per dykumą su mokslininku, atsisakė valgyti apelsiną dienos metu, nes buvo pasninkas. Tik po saulės nusileidimo jis suvalgė apelsiną. Tai parodo musulmono ištikimybę pasninkui.

Kartą keliavo per Arabiją vienas mokslininkas ir vadovu pasiėmė jauną arabą mahometoną. Nuo karščio išdžiuvo visų burnos ir kankino troškulys. Mokslininkas vis čiulpė pasiimtus apelsinus. Pagaliau jis paėmė vieną apelsiną ir padavė savo vadovui arabui. Šis apelsiną įsikišo į kišenę. „Ką, ar tu neištroškęs?“ paklausė nustebęs mokslininkas. „Ir net baisiai!“ atsiliepė arabas. „Tai dėl ko tu nevalgai apelsino?“ — „Mums, mahometonams, dabar didysis pasninkas,“ atsakė arabas, kuris tik saulei nusileidus suvalgė gautąjį apelsiną.