Pokylyje jaunuolis gyrėsi savo netikėjimu, nepaisydamas draugų įspėjimų. Ponia pastebėjo, kad neigti Dievą gali ir gyvūnai, kurie neturi proto, taip parodydama jaunuolio pasigyrimo beprasmybę. Garsus gamtininkas Cuvier taip pat teigė, kad neigti Dievą gali tik paiki ir vaikiški žmonės.

Turtingas ponas pakvietė į pokylį daug svečių. Vienas jaunikaitis, norėdamas pasigirti savo netikėjimu, pradėjo prie stalo taukšti visokius niekus. Draugai jį įspėjo, kad savo netikėjimu nėra ko viešai girtis, ypač nemandagu tokius dalykus kelti aikštėn pokylyje. „Ko aš galiu slėptis? Argi čia aš vienas netikiu į Dievą?“ Karščiavosi tuštybės pilnas jaunikaitis. „Oi, ne! Į Dievą čia netiki dar šunys ir katės. Bet tie gyvulėliai neturi proto, tai jie negali tuo ir pasigirti“. Ramiai kalbėjo jaunikaičio kaimynė ponia, visiškai sugėdindama neišauklėtą jaunikaitį. — Žymusis prancūzų gamtininkas Cuvier († 1832) kartą viešame posėdyje pasakęs: „Tik paiki ir vaikiškai gali neigti Dievą“.