Vienuolis Malchus ir jo draugas pabėgo iš vergovės Arabijos tyruose. Bėgdami nuo šeimininko, jie pasislėpė urve, kuriame rado liūtienę. Ji sudraskė juos besivejančius, bet paliko pabėgėlius gyvus, taip juos išgelbėdama. Tai vertinama kaip Dievo Apvaizdos veiksmas.

Vienuolis Malchus išsiprašė vyresniojo leisti jam aplankyti mirštančią motiną. Netoli tėviškės jį pagriebė plėšikai saracėnai ir čia pat pardavė arabams į vergus. Čia Malchus rado ir kitą vargo draugą. Juos vertė dirbti sunkiausius darbus ir visaip kankino. Netekę kantrybės, nutarė pabėgti iš vergovės. Laimingai pasprukę iš savo šeimininkų sodybos, juodu atsidūrė plačiausiuose Arabijos tyruose. Kai jau buvo gana toli nukeliavę, atsigręžę pastebėję užpakalyje smėlio debesis. Suprato, kad juos vejasi šeimininkas. Pamatę netoli uoloje urvą, smuko tan urvan ir drebėdami laukė prisiartinančių priešų. Kaip mat prilėkė ir besiveją pabėgėlius. Nulipę nuo kupranugarių, ėmė šaukti, grasydami nužudyti pasislėpusius, jeigu tie geruoju neišeisią iš urvo. Nesulaukę ėmė lįsti vienas po kito į urvą. Bet čia juos liūtienė tuojau sudraskydavo. Tai matydami, laukė mirties ir pasislėpusieji. But liūtienė, matyt, nenorėdama sulaukti daugiau panašių svečių, pasiėmė savo vaikus ir išsivedė juos į kitą vietą. Taip pasislėpusieji pabėgėliai išsigelbėjo ir laimingai grįžo pas savuosius, pasinaudodami dar liūtienės sudraskytųjų paliktais kupranugariais, apkrautais daugybe įvairaus maisto.