Per karą prūsų husaras išgelbėjo sunkiai sužeistą austrų karininką. Vėliau, ieškodamas tarnystės, jis atėjo į to paties karininko pilį ir buvo priimtas iš dėkingumo.

Per prūsų–austrų karą 1806 m. vienas prūsų husaras mūšio lauke užėjo sunkiai sužeistą austrų karininką. Karininkas iš skausmo prašėsi pribaigiamas. Bet husaras paėmė nelaimingąjį ir nunešė į artimiausią perrišimo punktą. Atsidėkodamas karininkas atidavė husarui savo auksinį laikrodį. Po karo tasai prūsų husaras, ieškodamas tarnystės, užėjo į kunigaikščio Esterhazio pilį. Pamatęs nepažįstamąjį, kunigaikštis prisiminė kažkur jį matęs. „Ar tamsta nedalyvavai prūsų–austrų kare?“ — „Dalyvavau.“ — „Ar tamsta neišgelbėjai sunkiai sužeisto austrų karininko?“ — „Taip,“ atsakė ateivis ir parodė išėmęs iš kišenės auksinį laikrodį. Tada kunigaikštis tarė: „Tamsta gausi pas mane tarnystę, nes tamsta esi mane išgelbėjęs nuo mirties.“