Pasakojimas apie šv. Hofbauerį, kuris jaunystėje, mokydamasis kepėju, sekmadieniais patarnaudavo Mišioms. Kartą, po pamaldų per lietų, jis pasiūlė trims damoms rasti vežiką ir joms važiuoti kartu. Damos, sužinojusios apie jo norą studijuoti ir tapti kunigu, pažadėjo jam padėti. Pasakojimas iliustruoja netikėtą pagalbą siekiant pašaukimo ir mandagumo naudą.

Šv. Hofbaueris, savo jaunystėje Cnaimo mieste mokydamasis kepėju, sekmadieniais eidavo į šv. Stepono bažnyčią patarnauti Mišioms. Kartą po pamaldų nepaprastai smarkiai lijo. Trys damos seserys stovėjo bažnyčios prieangyje ir tarėsi kaip čia per lietų parvykus namo. Tai pastebėjo eidamas iš bažnyčios Hofbaueris. Jis pasisiūlė joms surasti vežiką. Dėkingos damos pakvietė jį važiuoti su jomis kartu. Jos jau bažnyčioje buvo atkreipusios į jį savo dėmesį. Manydamos jį esant moksleivį, pradėjo teirautis apie jo mokslą. Labai nustebo, kai vaikinas pasakė nesąs moksleivis, nors turįs didžiausią troškimą studijuoti ir būti kunigu. Damos buvo turtingų tėvų dukterys. Sužinojusios, kad šio savo gražaus troškimo jis negali įgyvendinti tik dėl lėšų stokos, jos pažadėjo kiek galėdamos jam padėti. Iš tikrųjų šios damos padėjo studijuoti ne tik jam, bet, jo prašomos, ir neatskiriamam jo draugui Tadui Hiubliui.