Kaimietis kreipėsi į kunigą, abejodamas sielos buvimu, nes jos niekada nematė. Kunigas paprašė kaimietį valandėlę pagalvoti. Vėliau paklausus, ką jis darė, kaimietis suprato, kad mąstė, nors mąstymo proceso nematė. Tai parodė sielos buvimą per jos veiksmus.

Pas vieną Romos kunigą atėjo paprastas kaimietis ir nedrąsiai jam tarė: „Dvasiškasis tėve, kas daryti, kad aš abejoju apie sielos buvimą?“ Sujaudintas kunigas paklausė: „Kodėl tu taip abejoji?“ — „Todėl, kad aš sielos nesu matęs!“ — „Gerai“, atsakė kunigas, „dabar valandėlę nutilk ir pagalvok.“ Po valandėlės kunigas ir klausia kaimietį: „Na, ką tu dabar darei?“