Pasakojimas iš Prancūzų revoliucijos laikų apie kunigą, kuris, apsirengęs duonos kepėjo rūbais, nešdavo sakramentus kaliniams Bastilijos kalėjime. Jis slapta išklausydavo išpažinčių ir duodavo Komuniją. Su juo eidavo mažas berniukas, nešantis Švč. Komuniją auksinėje dėžutėje. Šis berniukas vėliau tapo kunigu ir pirmuoju Šiaurės Amerikos vyskupu. Pasakojimas iliustruoja pasiaukojimą persekiojimų metu ir Sakramentų teikimo svarbą.

Per žiauriąją Prancūzų revoliuciją tūkstančiai nekaltų žmonių kentėjo šaltuose kalėjimuose. Daugumą tų kalinių pasmerkdavo mirti. Kad galėtų juos aprūpinti Paskutiniais sakramentais, vienas Paryžiaus kunigas, apsivilkęs duonos kepėjo rūbais, eidavo į didįjį Bastilijos kalėjimą su pintine pyragaičių. Su juo eidavo drauge mažas berniukas. Kaip kalinių prietelių, niekas jų nesulaikydavo. Nuėjęs pas kalinius, kunigas duodavo suprasti kas esąs ir, nematant sargybai, išklausydavo pasmerktųjų išpažinčių. Išpažintį atlikdamas, kalinys prisilenkdavo prie pintinės, tarytum rinkdamasis dovaną, o tariamasis duonos kepėjas duodavo jam išrišimą. Paskui kunigas paimdavo atsargiai šv. Komuniją iš auksinės dėžutės, kuri kabėdavo prie berniuko krūtinės, ir įdėdavo ją kaliniui į burną. Tas 6 metų berniukas išsimokė kunigu ir buvo įšventintas net vyskupu. Jis buvo pirmas Š. Amerikos vyskupas Vensene.