Niko miestas pagarsėjo kedrų alėja, kurią pasodino gyventojas, norėjęs pagerbti gimtinę mažu darbu. Romos imperatorius Titas kasdien pasiryždavo padaryti ką nors gera ir gailėjosi prarastos dienos, jei to neįvykdydavo. Tai rodo, kad net maži darbai gali turėti didelę reikšmę, o pasiryžimas daryti gera svarbus kasdien.

Japonijoje yra gražus Niko miestas. Apie tą miestą japonai kalba: „Kas nėra matęs Niko, tas nėra matęs gražaus miesto.“ Didžiausia to miesto puošmena – tai kedrų alėja. Ypač nepaprasta jos istorija. Vienas to miesto gyventojas kitąsyk labai sielojęsis, kad nieko negalįs padaryti savo gimtajam miestui pagražinti. Tada jam atėjusi mintis prisėti vienoje pakelėje už miesto tam tikros kedrų rūšies sėklų. Ir šiandien iš tų sėklų išaugusi kedrų alėja išgarsino Niko miestą. — Pasakojama, kad Romos imperatorius Titas kiekvieną dieną pasiryždavęs padaryti ką nors gera. Ir jei vakare jis pamatydavo, kad tas pasiryžimas nebuvo įvykdytas, skaudžiai pats sau prikaišiodavo, sakydamas: „Diem perdidi! – Pražudžiau šitą dieną!“