Pasakojimas apie šv. Bonaventūrą, kurį šv. Tomas Akvinietis prašė parodyti knygas, iš kurių jis įgijo tokios išminties. Bonaventūra parodė kryžių, sakydamas, kad tai visos jo knygos ir išminties šaltinis. Pasakojimas iliustruoja, kad dvasinė išmintis ateina ne tik iš knygų, bet iš mąstymo apie Kristaus kančią.

Šv. Bonaventūrą vadina Serafiškuoju Bažnyčios Daktaru, nes jo raštai pilni nežemiškos išminties. Ta jo išmintimi stebėjosi ir panašus į jį dora ir mokslu šv. Tomas Akvinietis. Kartą paprašė jis Bonaventūrą parodyti jam tas knygas, iš kurių jis taip aukšto mokslo įgijo. Bonaventūra, įsivedęs šv. Tomą į mažą kambarėlį, parodė kryžių ir tarė: „Štai visos mano knygos, iš kurių išmintį pasisėmiau.“