Pasakojimas apie riterį, sunkiai sužeistą mūšyje, kuris, negalėdamas gauti kunigo ar kryžiaus, pasidarė kryžių iš savo kardo. Jis meldėsi prie šio kryžiaus tris valandas prieš mirtį. Pasakojimas iliustruoja pamaldumą, pasitikėjimą Dievu ir kryžiaus, kaip stiprybės šaltinio, svarbą.

Vienas riteris 1524 m. mūšyje buvo sužeistas. Puldamas nuo arklio tarė: „Jėzau, aš mirštu!“ Norėjo atlikti išpažintį, bet kunigo nebuvo. Prašė kryžiaus, bet ir to niekas neturėjo karo lauke. Tada jam atėjo mintis pasidaryti kryžių iš kardo. Liepė tarnui ištraukti kardą iš makšties ir įsmeigti į žemę. Kardas turėjo kryžiaus pavidalą. Sužeistas riteris vargais atsiklaupė, susiėmė rankas ir dar tris valandas meldėsi. Paskui savo sielą atidavė Dievui. Kryžius teikė jam drąsos ir ištvermės.