Pasakojimas apie Kryžiaus reikšmės pasikeitimą. Iki Kristaus jis buvo paniekinimo ir bausmės ženklas. Imperatorius Konstantinas Didysis uždraudė bausti mirtimi ant kryžiaus, pagerbdamas Kristų. Nuo 4 šimtmečio Kryžius pradėtas garbinti, statomas ant bažnyčių, namuose, pakelėse. Pasakojimas iliustruoja Kryžiaus garbinimo istoriją ir jo svarbą krikščioniškoje tradicijoje.

Iki J. Kristaus laikų didžiausi nusikaltėliai buvo baudžiami ant kryžiaus; kryžius buvo visiško paniekinimo ženklas. Imperatorius Konstantinas Didysis visoje savo viešpatystėje uždraudė nusikaltėlius bausti kryžiaus mirtimi. Tai jis padarė, pagerbdamas kryžių, ant kurio mirė pasaulio Išganytojas. Nuo to laiko iki dabar jokia krikščioniška valstybė kad ir didžiausių nusikaltėlių nebaudžia mirtimi ant kryžiaus. — Nuo 4 šimtmečio pradėta kryžių išstatyti viešam garbinimui. Nuo tų laikų Didįjį Penktadienį kunigai ir žmonės eina atiduoti garbės kryžiui. Dabar kas penktadienis pas mus „dalija kryžių“ žmonėms. Gerbdami kryžių, dabar jį stato ant bokštų viršūnių, ant paminklų, kambariuose, pakelėse, laukuose, soduose…