Jėzuitas kun. Konstantinas Lievensas, dirbęs misijose Indijoje, atidavė savo čiužinį sunkiai sergančiai moteriškei. Paklaustas, kaip gali taip gyventi, atsakė, kad jo stiprybė yra kasdieninė Komunija.

Tais šv. Pauliaus žodžiais vadovavosi ir jėzuitas kun. Konstantinas Lievensas, kuris darbavosi Indijoje misijose ir mirė 1893 m., sulaukęs vos 37 metų amžiaus. Sykį pas jį atsilankė vienas aukštas valdininkas. Pamatęs, kad jo kambarėlyje stovi pasienyje visiškai tuščia, be jokios patalynės lova, nustebęs paklausė: „Kaip? Tamsta net čiužinio neturi!?“ — „Klysti tamsta,“ atsakė tasai: „Aš jį esu gavęs iš vieno policininko.“ — „Betgi aš jo nematau,“ stebėjosi svečias. „Aš jį atidaviau vienai sunkiai sergančiai moteriškei, kurią aš vakar pakrikštijau. Jai čiužinys buvo daug reikalingesnis, negu man,“ paaiškino misionierius.