Pasakojimas apie Prancūzijos karalių šv. Liudviką IX, kuris labiau gerbė savo rūmų koplyčią, kur buvo pakrikštytas, nei Reimso katedrą, kur buvo karūnuotas. Jis paaiškino, kad būti Dievo vaiku per krikštą yra didesnė garbė nei būti žemišku karaliumi, nes Dievo sūnystė amžina, o karaliaus garbė laikina. Pasakojimas pabrėžia krikšto svarbą ir amžinosios garbės siekimą.

Prancūzijos karalius Liudvikas IX labiau gerbė savo rūmų koplyčią, kur jis buvo pakrikštytas, negu Reimso katedrą, kur jis buvo karūnuotas. Paklaustas dėl tokio savo elgesio atsakė: „Rūmų koplyčioje aš tapau pakrikštytas ir tapau Dievo vaikas. Reimso katedroje mane karūnavo Prancūzijos karaliumi. Bet Dievo vaiku būti yra didesnė garbė, negu būti žemišku karaliumi, nes žemiško karaliaus garbė laikina, o Dievo sūnystė trunka per amžius.“