Pasakojimas apie Prancūzijos karalių šv. Liudviką IX, kuris, po vaiko krikšto, paėmė jį ant rankų ir pasakė, kad dabar jis tapo Dievo vaiku, o tai didesnė garbė nei būti jo, žemiško karaliaus, vaiku. Jis pabrėžė, kad negalima nusidėti, kad nenustotų šio brangaus vardo. Pasakojimas akcentuoja krikšto reikšmę.

Šv. Liudvikas, Prancūzijos karalius, po vieno savo vaikų krikšto, paėmė jį į glėbį, priglaudė prie širdies ir tarė: „Prieš valandėlę, tu buvai tik mano vaikas, o dabar tu esi jau Dievo vaikas. Nenusidėk, kad nenustotum šio brangaus vardo.“